Vandens gamyba ir tiekimas

UAB „Kretingos vandenys“ vartotojams tiekia tik požeminį vandenį iš giluminių gręžinių. Bendrovė tiekia geriamąjį vandenį Kretingos mieste ir rajone vandens tiekimo sistemą sudaro 44 vandenvietės, kuriose veikia 66 gręžiniai, iš jų 7 – Kretingos mieste. UAB „Kretingos vandenys” eksploatuoja 10 vandens rezervuarų, 5 įvairaus pajėgumo siurblines, 286,4 km vamzdyno. Centralizuotomis šalto vandens sistemomis naudojasi 10,7 tūkst. vartotojų, iš jų Kretingos mieste – 6,7 tūkst. vartotojų.

Kad vartotojus pasiektų labai geros kokybės geriamasis vanduo, prie antro kėlimo vandentiekio siurblinių įrengiami vandens gerinimo įrenginiai, kuriuose šalinama geležis ir fluoras. Iš viso tiekiamo vandens kokybei gerinti įrengta 5 geležies ir fluoro šalinimo įrenginių: Kretingos, Salantų, Vydmantų, Kartenos, Kūlupėnų vandenvietėse. Tik geležies šalinimo įrenginiai įrengti Kalniškių, Pryšmančių vandenvietėse.

Kretingos miesto vandenvietė

Didžiausi vandens gerinimo įrenginiai – Kretingoje. Gruntinis vanduo pakeliamas iš artezinių gręžinių, panardinamų siurblių pagalba. Pakeisti trys esami gręžinių siurbliai, turintys mažesnį pasiurbimo aukštį. Taip pat atnaujintas gręžinių automatizavimas. Signalai apie gręžinių darbinį stovį suvedami į centrinę dispečerinę, kur viskas yra išvedama į vizualizacijos sistemą SCADA. Pirmoje vandens valymo stadijoje vanduo papuola į aeratorius. Čia iš žalio vandens išlaisvinamas dujinis vandenilio sulfidas ir vyksta geležies junginių oksidacija. Vanduo iš aeratorių toliau papuola į keturis lygiagrečiai dirbančius filtrus. Čia aeruotas vanduo filtruojamas per granuliuota terpę. Filtrai yra užpildyti įvairiarūšiu užpildu, kuriame vyksta oksiduotos geležies junginių sulaikymas, o taip pat amonio biologinė oksidacija. Į švaraus vandens rezervuarą vanduo papuola iš nugeležinimo filtrų. Šio rezervuaro skaičiuotinas tūris yra 1000 m³. Iš šio rezervuaro paruoštas vanduo antro pakėlimo siurbliais tiekiamas į miesto tinklus. Vandens dezinfekavimas numatytas taip, kad būtų įjungiamas pagal poreikį. Šio mazgo darbas pilnai automatinis.

Fluoridų šalinimas atliekamas reversinio osmoso technologija išvalant dalį ( nuo 33% iki 50%) viso trim esamais gręžiniais tiekiamo nugeležinto vandens srauto. Kita gręžiniais tiekiamo nugeležinto vandens dalis sumaišoma su nufluorintu vandeniu. Siekiant užtikrinti optimaliausius ekonominius rodiklius ir atitinkančius normatyvus vandens cheminius parametrus nuo fluoro išvalytas vanduo skiedžiamas su vandeniu po nugeležinimo įrengimų. Praskiedimo santykis pagal esamus vandens cheminius parametrus ir fluoro šalinimo įrenginių išvalymo gebą gali būti keičiamas ribose nuo 1:1 iki 1:2. atitinkamai mažinant arba didinant fluoro šalinimo sistemos pajėgumą.

Vanduo Kretingos miesto vandenvietėje tiekiamas trim gręžiniais po 75 m³/val. Šiuo metu vanduo tiekiamas į švaraus vandens rezervuarą, kurio talpa l000 m³. Iš švaraus vandens rezervuaro vanduo trimis antro kėlimo siurbliais tiekiamas į miesto vandentiekio tinklus maksimaliu 300 m³/val. našumu. Švaraus vandens rezervuaruose turimas vandens rezervas l000 m³ – 300 m³ (priešgaisrinis rezervas) = 700 m³.

Kretingą geriamuoju vandeniu aprūpinanti centralizuota vandenvietė įrengta šiaurrytiniame miesto pakraštyje, kairėje kelio Kretinga-Telšiai pusėje. Ji užima maždaug 520-530 ilgio ir apie 310-340 m pločio sklypą. Šios teritorijos reljefas lygus, jo abs. aukštis – apie 33,5-36 m virš jūros lygio (NN). Dabartinė per daugelį metų nusistovėjusi vandenvietės teritorijos konfigūracija šiek tiek skiriasi nuo projektinės pagal 1984 m. išteklių įvertinimo schemą, tačiau bendras teritorijos plotas daugmaž analogiškas.

Vandenvietę sudaro 7 eksploataciniai gręžiniai, išgręžti apie 90-170 m atstumu vienas nuo kito. Trys iš jų įrengti į viršutinio permo (P2nk) sluoksnį (gręž. 1/2446/10159, 2/2769/10868, 4/5144/11362) ir keturi – į permo-famenio (P2+D3fni) vandeningąjį kompleksą (gręž. 3/2979/11275, 5/5145/11361, 6/5347/2879, 7/5678/11061). Čia pirmuoju įrašytas gręžinio numeris vandenvietėje, antruoju – pirminis (paso), trečiuoju -valstybinio registro Nr. .

Kai kurie duomenys apie vandenvietę:

• Vandenvietės pavadinimas: Kretingos miesto vandenvietė
• Vandenvietės adresas: Kretingos r. sav., Padvarių k.
• Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (gamtos išteklių naudojimo) leidimas: Nr. (11.2)-34-14/2004, išduotas 2006-12-07
• Duomenys apie požeminio vandens gavybą 2007 m.: vidutiniškai apie 1700 m³/d
• Maksimalus planuojamo naudoti (atsižvelgiant į 10 metų perspektyvą) vandens kiekis: 2500 m³/d
• Patvirtinti požeminio vandens eksploataciniai ištekliai: 10 000 m³/d
• Vandenvietės centro koordinatės LKS-94 sistemoje: X-6199100; Y-329630

Minėti eksploataciniai gręžiniai išgręžti 1971-1989 m. laikotarpiu. Visi jie veikiantys, išskyrus gręž. 7/5678, kuris jau senokai neeksploatuojamas (užkonservuotas).Gręžinių gylis – 244-267 m, jų darbinės dalys be filtro: tai 190-243 mm skersmens atviros gręžskylės, išgręžtos nuo 218-222 iki 244-267 m gylio intervaluose. Kretingos vandenvietėje dabar yra likę šeši gavybos gręžiniai, tame tarpe -trys į P2nk sluoksnį (gr. 1/2446, 2/2769, 4/5144) ir trys į P2+D3fin vandeningąjį kompleksą (gr.3/2979, 5/5145, 6/5347). Gręžiniai 1/2446, 2/2769, 3/2979 dabartiniu metu yra konservuoti, eksploatuojami trys likę gręžiniai. Didžiausias vandens kiekis joje buvo išgaunamas 1989-1990 metais – vidutiniškai kiek daugiau nei 4000 m³/d. Vėliau vandenvietės debitas palaipsniui mažėjo. Debito mažėjimo tendencija išliko iki 2002 metų, kuomet vidutinis vandenvietės debitas pasiekė 1380 m³/d. Nuo to laiko vandenvietės debitas palaipsniui, bet ne visai tolygiai auga. Kaip matome iš 4 pav., vidutinis vandenvietės debitas 2006 metais buvo išaugęs iki 1812 m³/d, tačiau 2007 m. jis kiek sumažėjo ir vidutiniškai sudarė 1670 m³/d, o 2008 m. ir ypač 2009 m. jis vėl pastebimai ūgtelėjo. Daugiausiai vandens buvo išgaunama pavasarį ir vasarą, mažiausiai – žiemą. Maždaug trečdalį vandenvietės debito sudarė požeminis vanduo, išgautas iš P2nk vandeningojo sluoksnio, likęs vandens kiekis imtas iš Pi+Dsfm komplekso.Išpumpuotas iš gręžinių vanduo, prieš tiekiant Kretingos gyventojams, praeina pro jo kokybės gerinimo (geležies ir sieros vandenilio ir fluoro šalinimo) įrenginius. Detalesnė vandens kokybės gerinimo proceso informacija pateikta 2 priede. Per metus Kretingos vandenvietėje išgaunama apie 610000 m³ vandens.

Salantų miesto vandenvietė

Salantai geriamuoju vandeniu aprūpinami iš vandenvietės, įrengtos pietrytiniame miestelio pakraštyje. Ji užima ovalo formos, 150-160 m ilgio ir maždaug 50-90 m pločio sklypą. Teritorijos reljefo aukštis – apie 65-66 m NN. Vandenvietėje išgręžti 3 eksploataciniai gręžiniai: gręž. 1/4969/19620, 2/5767/12561 ir 3/5085/5185.

Kai kurie duomenys apie vandenvietę:

• Vandenvietės pavadinimas: Salantų miesto vandenvietė
• Vandenvietės adresas: Kretingos r. sav., Salantų mstl., Žemaitės g. 30a
• Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (gamtos išteklių naudojimo) leidimas: Nr. (11.2)-34-14/2004, išduotas 2006-12-07
• Duomenys apie požeminio vandens gavybą 2007 m.: vidutiniškai apie 123 m³/d
• Maksimalus planuojamo naudoti (atsižvelgiant į JO metų perspektyvą) vandens kiekis: 200 m³/d
• Patvirtinti požeminio vandens eksploataciniai ištekliai: nepatvirtinti
• Vandenvietės centro koordinatės LKS-94 sistemoje: X-6216100; Y-349240

Minėti gręžiniai, kurių gylis 193-196 m, buvo išgręžti 1979-1990 m. ir įrengti į viršutinio permo vandeningąjį sluoksnį. Gręžiniai be filtrų, jų darbinės dalys – tai 151-190 mm skersmens atviros gręžskylės, išgręžtos nuo 169,5-174,5 iki 193-196 m gylio intervaluose. Vanduo gyventojams tiekiamas per vandentiekio bokštą. Vandens gerinimo įrenginiai bus pradėti eksploatuoti 2012 metais.Detalesnė informacija apie vandens gerinimo įrenginių technologinį procesą pateikta 2 priede. Yra žinoma, kad 1995 m. gręž. 1/4969/19620 buvo remontuojamas – jis pagilintas, 240-285 m gylio intervale į famenio dolomitų vandeningąjį sluoksnį įrengus papildomą befiltrinę ertmę. Taigi dabar šiuo gręžiniu eksploatuojamas viršutinio permo-famenio vandeningojo komplekso požeminis vanduo.

Vandenvietėje eksploatuojama viršutinė daugiasluoksnės vandeningos storymės dalis (P2nk, gr.2/5767/12561, gr.3/5085/5185), į apatinę daugiasluoksnės storymės dalį- Dažg sluoksnį- yra pergręžtas ir įrengtas rezervinis gr.1/4969/19620. Dar 1994 metais buvo įvertinti vandenvietės (1400 m³/d) bei miestelio centre esančių žinybinių gręžinių (1140 m³/d) eksploataciniai ištekliai, tačiau jie Valstybinėje išteklių komisijoje nebuvo patvirtinti, o 2007 m. jie sumažinti iki 300 m³/d. Didžiausias vandens kiekis vandenvietėje buvo išgaunamas 1994 metais – vidutiniškai 293 m³/d . Vėliau vandenvietės debitas palaipsniui mažėjo iki 2004 metų, kol pasiekė 84 m³/d. Pradedant 2004 metais buvo stebimas išgaunamo vandens padidėjimas: 2004 metais vidutinis vandenvietės debitas sudarė 107 m³/d,2005 metais – 148 m³/d, tačiau po to jis vėl truputį sumažėjo ir pastaraisiais metais svyravo 120-130 m³/d intervale. Šis vandens kiekis imamas dažniausiai iš vieno gręžinio Nr. 3/5085/5185. Per metus Salantų vandenvietėje išgaunama apie 40000 m³ vandens.

Vydmantų, Darbėnų ir Kūlupėnų miestelių vandenvietės

Požeminio vandens išgavimas Vydmantų, Darbėnų, Kūlupėnų vandenvietėse.Visose šiose vandenvietėse gręžiniais eksploatuojamas viršutinio permo-famenio vandeningojo komplekso požeminis vanduo, kurio eksploataciniai ištekliai ligi šiol neišžvalgyti.

Svarbesni duomenys apie vandenvietes:

Daugelio vandenviečių vanduo kaupiamas rezervuaruose (vandentiekio bokštuose) ir gyventojams tiekiamas neparuoštas. Vandens gerinimo įrenginiai veiks tik Vydmantų vandenvietėje.

Vydmantų vandenvietė yra pietinėje gyvenvietės dalyje, ji sudaryta iš 3 eksploatacinių gręžinių (gręž. 1/5084/11483, 2/5132/11503 ir 3/5331/2861). Pirmieji 2 veikiantys gręžiniai kompaktiškai įrengti viename maždaug 96×44 m dydžio vandenvietės sklype, o trečiasis – išgręžtas atokiau, už 350 m į pietus. Pastarasis gręžinys neeksploatuojamas. Gręž. 1/5084, 2/5132 įrengti į viršutinio permo, o gręž. 3/5331 – į Žagarės vandeninguosius sluoksnius. Gręžiniai be filtrų, jų darbinės dalys – tai 151-190 mm skersmens atviros gręžskylės, išgręžtos atitinkamai nuo 203 iki 227 m ir nuo 241 iki 257 m gylio intervaluose.Per metus Vydmantų vandenvietėje išgaunama apie 54000 m³ vandens.

Darbėnų I vandenvietė įrengta pietinėje, o Darbėnų II vandenvietė – šiaurinėje gyvenvietės dalyje. Abiejose vandenvietėse išgręžta po 2 eksploatacinius gręžinius: I-oje – gręž. 1/5008/9356 ir 2/3025/8497, o II-oje – gręž. 1/5319/2147 ir 2/5328/2866. Visi gręžiniai veikiantys, išskyrus gręž. 2/3025, kuris yra užleistas ir techniškai netvarkingas. Pastarasis vienintelis įrengtas į P2, o visi kiti – į Dažg vandeninguosius sluoksnius. Gręžinių atviros 151-198 mm skersmens darbinės dalys išgręžtos 172-190 m ir 250-282 m gylio intervaluose. Ateityje yra numatyta pastatyti geležies šalinimo įrenginius. Per metus Darbėnų vandenvietėje išgaunama apie 59000 m³ vandens.

Kūlupėnų vandenvietė yra rytinėje gyvenvietės dalyje, ją sudaro 3 eksploataciniai gręžiniai (gręž. 1/2461/10163, 2/2852/18567, 3/5494/6996), išgręžti 2 netoliese esančiuose sklypeliuose (žr. 2.2, 4.15 pav.). Visi gręžiniai įrengti į Dsžg vandeningąjį sluoksnį. Darbinės dalys – be filtrų, jų skersmuo 114-151 mm, įrengimo gylis – nuo 245-252 iki 270-277 m. Sistemingai eksploatuojamas tik gręž. 3/5494, kiti 2 gręžiniai – užkonservuoti.Yra numatyti vandens ruošimo įrenginiai. Detalesnė informacija apie planuojamą naudoti technologiją pateikta 2 priede. Per metus Kūlupėnų vandenvietėje išgaunama apie 62000 m³ vandens.