Vandens kokybė
Geriamojo vandens kokybės kontrolė
UAB „Kretingos vandenys“ atlieka geriamojo vandens kokybės kontrolę remdamasi Lietuvos higienos norma HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Ši norma nustato geriamojo vandens kokybės parametrus, kuriuos reikia stebėti ir kontroliuoti bei pateikia detalią šių parametrų kontrolės tvarką.
Kiekvienais metais UAB „Kretingos vandenys“ rengia ir vykdo geriamojo vandens stebėseną, kuri atliekama pagal iš anksto suderintą ir su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtintą planą. Stebėsenos tikslas – įsitikinti, kad skirstomuoju vandentiekio tinklu vartotojams tiekiamas vanduo atitiktų HN 24:2023 reikalavimus.
Geriamojo vandens bandiniai imami iš kiekvienos vandenvietės, o ėmimo laikotarpiai paskirstomi tolygiai per metus, kad būtų užtikrintas nuolatinis vandens kokybės stebėjimas. Kontrolės tikslams pasirenkamos įvairios vartotojų grupės, tokios kaip maisto tiekimo įmonės, mokyklos, darželiai, ligoninės ir kitos vietos, kur vandens kokybė ir saugumas yra ypač svarbūs.
Geriamojo vandens kokybės rodikliai pagal stebėseną
Geriamojo vandens saugos išlygų taikymas
Geriamojo vandens tiekėjai gali gauti vandens saugos išlygas, leidžiančias laikinai nukrypti nuo geriamojo vandens saugos reikalavimų, pagal kurias leidžiama tiekti geriamąjį vandenį, kurio vieno ar kelių rodiklių vertės viršija Geriamojo vandens higienos normose HN 24:2023 nurodytas cheminių rodiklių ribines vertes. Išlygos gali būti suteikiamos tik tuo atveju, jei tai yra laikina ir jei tiekėjas užtikrina, kad vandens tiekimas atitiktų sveikatos saugos reikalavimus per nustatytą terminą.
Indikatorinių rodiklių išlygos taikymas
UAB „Kretingos vandenys“, vadovaudamasi Geriamojo vandens įsakymo 10 straipsnio 2 punkto nuostata, gavo leidimą laikinai, 2022-2028 metų laikotarpiu, nukrypti nuo Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalaujamų viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės indikatorinių rodiklių (bendroji geležis, amonis, skonis, kvapas, drumstumas) verčių šiose vandenvietėse: Nasrėnų, Daktarų-Klibių, Tarvydų, Žibininkų, Kašučių, Senosios Įpilties, Valėnų, Budrių, Vaineikių, Rubulių, Dauginčių, Plokščių, Šukės, Tolių, Kalniškių, Lubių, Raguviškių, Juodupėnų, Laukžemės, Grūšlaukės, Rūdaičių, Lazdininkų, Žutautų, Tūbausių, Gintarų.
Indikatorinių rodiklių viršijimas geriamajame vandenyje rodo nukrypimus nuo įprastinės vandens kokybės, tačiau nebūtinai kelia tiesioginę grėsmę žmonių sveikatai.
Fluoridų išlygos taikymas
UAB „Kretingos vandenys“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įsakymo 10 straipsnio 3 punkto nuostata, gavo išlygas laikinai, viešai tiekti vandenį gyventojams su padidėjusiu toksiniu cheminiu rodikliu (fluoridu) ir nukrypti nuo Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 reikalavimų šiose vandenvietėse: Nasrėnų (iki 2026 m. sausio 4 d.), Daktarų-Klibių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Tarvydų (iki 2026 m. sausio 4 d.), Barzdžių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Žibininkų (iki 2026 m. sausio 4 d.), Kašučių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Pesčių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Senosios Įpilties (iki 2026 m. sausio 4 d.), Budrių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Vaineikių (iki 2025 m. spalio 1 d.), Rubulių (iki 2026 m. spalio 1 d.), Dauginčių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Plokščių (iki 2026 m. sausio 4d.), Pryšmančių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Šukės (iki 2026 m. sausio 4 d.), Tolių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Kluonalių (iki 2023 m. spalio 1 d.), Leliūnų (iki 2025 m. gruodžio 9 d), Juodupėnų, (iki 2025 m. gruodžio 9 d), Raguviškių (iki 2025 m. gruodžio 9 d)ir Laukžemės (iki 2025 m. gruodžio 9 d).
Fluoridas ir jo poveikis žmonių sveikatai
Geriamajame vandenyje fluoridas yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir nesudaro jokių drumzlių, t.y. vartotojas jo negali pajausti. Fluoridas būtinas žmogaus organizmui. Optimalus šio elemento kiekis lemia dantų atsparumą ėduoniui, užtikrina taisyklingą augančio organizmo kaulų sistemos vystymąsi. Tačiau per dideli fluorido kiekiai gali sukelti sveikatos sutrikimų. Rekomenduojama paros norma suaugusiam žmogui yra 3,5 mg, rekomenduojama paros norma nėščiosioms moterims yra 3,0 mg.
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pernelyg fluoruotą vandenį geriantys žmonės – dantų fluorozė, pažeidžianti dantis jiems formuojantis ir vystantis, taip pat galimi kalcio ir magnio apykaitos sutrikimai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dantų fluorozė gali išsivystyti danties vystymosi ir formavimosi metu, t. y. iki 8-10 metų amžiaus vaikams. Todėl besilaukiančioms mamoms ir vaikams iki 10 metų svarbu kontroliuoti su maistu ir vandeniu gaunamą fluoridų kiekį.
Siekiant išvengti neigiamo fluoridų poveikio, rekomenduojama:
- Vengti vandens su padidintu fluoridų kiekiu, daugiau vartoti sulčių, pieno ir jo produktų, nes kalcis sunkina fluorido įsisavinimą organizme, o vitaminas C ir B1 padeda fluoridui greičiau pasišalinti iš organizmo;
- Dantų priežiūros priemones (pastą, skalavimo skysčius) rinktis su mažesniu fluorido kiekiu arba visai be jo;
- Nevartoti maistui druskos su fluoru, nevartoti maisto papildų, kuriuose yra fluoro;
- Saikingai vartoti maisto produktus, kuriuose yra daugiau fluoro (jūros kopūstai, žalioji arbata, salotos, špinatai, krevetės, jūros žuvys, žirniai, žuvies konservai).
- Reguliariai tikrinti vaikų dantis ir kt.
Boro išlygos taikymas
UAB „Kretingos vandenys“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įsakymo 10 straipsnio 3 punkto nuostata, gavo išlygas laikinai, viešai tiekti vandenį gyventojams su padidėjusiu toksiniu cheminiu rodikliu (boru) ir nukrypti nuo Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 reikalavimų šiose vandenvietėse: Barzdžių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Žibininkų (iki 2026 m. sausio 4 d.), Valėnų (iki 2026 m. sausio 4 d.), Vaineikių (iki 2026 m. sausio 4 d.), Dupulčių (iki 2024 m. balandžio 1 d.).
Boras ir jo poveikis sveikatai
Lietuvos higienos normoje HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugo ir kokybės reikalavimai“ nustatyta boro ribinė rodiklio vertė yra 1,5 mg/l.
Pasaulio sveikatos organizacijos parengtame geriamojo vandens kokybės vadove nurodyta rekomenduojama boro koncentracija geriamajame vandenyje – 2,4 mg/l. Pasaulio sveikatos organizacija yra nustačiusi priimtiną saugų vidutinį boro suvartojimo vidutiniškai 63 kg sveriančiam suaugusiam žmogui per parą – 0,16 mg boro/kg kūno svorio per parą, arba vidutiniškai apie 10 mg boro per parą.
Nėra daug duomenų apie nuodingą boro poveikį žmogaus sveikatai. Literatūroje nurodoma, kad dideli boro kiekiai gali sukelti apsinuodijimus. Nustatyta, kad suaugusiam žmogui, gaunant daugiau nei 20 mg boro per parą, galima pakenkti reprodukcinei funkcijai. Kiti tyrimai rodo, kad klinikiniai boro toksiškumo požymiai (dirglumas, traukuliai, virškinimo trakto sutrikimas ir kt.) gali pasireikšti suvartojus nuo 100 iki 55500 mg boro, priklausomai nuo amžiaus ir kūno svorio. Boro junginiai yra toksiški tik esant didelėms dozėms.
Vandenį, kuriame boro kiekis viršija leidžiamas normas, atsargiai turėtų vartoti vaikai ir nėščios moterys. Šiuo atveju, vartojant didelius vandens kiekius maisto ruošime, rekomenduojama vandenį įsigyti iš parduotuvių.