Lietuviai vandeniui nebetaupo

Vandens vartojimas padidėjęs 5–10 proc. – tokius rodiklius pateikia regioninės vandentvarkos įmonės. Kai kurios jų net prašo nuo 18 iki 21 valandos mažiau naudoti vandens, kad ir vejų laistymui. Ekspertai sako, kad požeminio vandens atsargos šalyje yra kone beribės, o tam tikrus suvaržymus lemia tik nepakankamas trasų pralaidumas.

Štai „Tauragės vandenys“ skaičiuoja, kad vandens suvartojimas vasarą kasmet auga 3–7 procentais. Panašūs rodikliai fiksuojami ir Šiauliuose. Ten šių metų liepą patiekta 12,6 tūkst. kub. metrų vandens – tai bene 5 proc. daugiau nei atitinkamais mėnesiais pernai. Didžiosios Šiaulių vandenvietės yra pajėgios kasdien išgauti, paruošti ir vartotojams patiekti apie 22,5 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens.

Panaši ir „Kretingos vandenų“ statistika, bet ten vandens vartojimo rekordai buvo „sumušti“ pernai, o ne šių metų vasarą. „Tada net buvo laikotarpių, kai prašėme gyventojų nenaudoti vandens laistymui dieną, nes tiesiog nespėjome paruošti tokio kiekio vandens. Dėl didelio vartojimo trasose net buvo nukritęs vandens slėgis“, – pamena „Kretingos vandenų“ vadovė Eglė Alonderienė. Pasak E. Alonderienės, šių metų vasara Kretingos rajone visai kitokia – lietutis periodiškai palaisto ir pievas, ir daržus. Tai matosi ir bendrame suvartoto vandens kiekyje. Sezoninis šiltųjų mėnesių vandens suvartojimo padidėjimas sudaro tik iki 5 procentų“, – minėjo Eglė Alonderienė.

„Prijunkite prie trasų ir sudarykite neribotas galimybes laistyti kad ir rožynus“, – tokius palinkėjimus naujakuriai elektroniniu paštu siunčia „Molėtų vandenų“ vadovams. „Kiek tai įmanoma – pajungiame“, – šypteli “Molėtų vandenų“ vadovas Gintautas Maniušis, kuris pastebi, kad jaunoji karta nenori prižiūrėti rezervuarų ar gilintis į trasas.

„Jie nori vandens čia ir dabar ir pasiryžę už tai sumokėti“, – sako G. Maniušis. Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Jonas Satkūnas skaičiuoja, kad vandens resursai šalyje yra milžiniški. Per parą galima išgauti 3,72 mln. kubinių metrų požeminio vandens, o sunaudojama tik 12–14 proc. to kiekio.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius teigia, kad kai kurių savivaldybių raginimai taupiau naudoti geriamą vandenį pagrįsti tik ne itin pralaidžiomis dar nuo tarybinių laikų likusiomis trasomis.

„Pikinio vartojimo niekaip negalime reguliuoti“, – pabrėžė B. Miežutavičius. Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Jonas Satkūnas skaičiuoja, kad vandens resursai šalyje yra milžiniški. Per parą galima išgauti 3,72 mln. kubinių metrų požeminio vandens, o sunaudojama tik 12–14 proc. to kiekio. J.Satkūnas teigia, kad milžiniškos vandens atsargos gali būti masalas turistams naujai atrasti Lietuvą. „Žiūrėkime į Islandiją. Ten kiekviename viešbutyje agituojama gerti daug vandens iš krano, kodėl mes tai menkai išnaudojame?“, – retoriškai svarsto J. Satkūnas.